" /> " />
BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

[2010 09 21] Lietuvių diaspora Bordo

Ruošiantis važiuoti į užsienio valstybę visada laukia šiokia tokia nežinomybė. Jos gerokai padaugėja, jei toje valstybėje ketini praleisti ne porą dienų, o keletą mėnesių. Tiek vienu, tiek kitu atveju smagu sulaukti pagalbos iš ten gyvenančių žmonių, o kas gi geriau tave supras, jei ne brolis lietuvis.

Dar gerokai prieš mainų programą pradėjau ieškoti lietuvių, kurie gyvena Bordo ir kurie galbūt galėtų pagelbėti su gyvenamosios vietos radimu. Mainų studentams tai yra neabejotinai pati sunkiausia užduotis Prancūzijoje. Kiek girdėjau iš pažįstamų žmonių, kitose šalyse tarptautinių ryšių skyrius stengiasi padėti dėl visų įmanomų nesklandumų, kurie iškyla atvykstantiems studentams. Pats tą puikiai matau savo universitete ISM, kur užėjus į tarptautinių ryšių skyrių gali neabejoti, kad tave pasitiks su šypsena, paklaus kaip sekasi ir visada pagelbės jei turi bėdų - nesvarbu ar esi lietuvis, vykstantis į užsienį, ar užsienietis iš tolimos šalies. Tuo tarpu važiuodamas į Prancūziją, turi jaustis labai pamalonintas vien dėl to, kad tave apskritai į šalį įsileidžia, o dėl viso kito jau turi kapstytis pats. Bent jau tokią nuomonę susidariau pasiklausęs kitų, kurie čia mokėsi, bei pagal tai, ką patyrėme mes.

Pirma šovusi mintis buvo paieškoti Prancūzijos Lietuvių bendruomenės, kuri, pasirodo, veikia tikrai aktyviai - periodiškai susitinka, yra įkūrė lietuvišką mokyklėlę, o pernai net gi išleido knygą apie benduromenės istoriją. Taip pat bendruomenė turi sukūrusi internetinį forumą, kur gali bendrauti visi norintys (jis pasiekiamas adresu -  http://www.plf.lt/). Forume radau temą, sukurtą specialiai Bordo miestui, kuriame radau kelių lietuvaičių prisistatymus, tad jiems ir parašiau. Labiausiai pagelbėjo viena mergina, vardu Ernesta, kuri Bordo gyvena jau trečius metus ir net gi studijuoja universitete, priklausančiame tai pačiai grupei, kaip ir tas, į kurį atvažiavome mes. Ji prieš atvažiuojant davė tikrai nemažai patarimų, papasakojo apie šalį ir miestą ir apskritai buvo labai rūpestinga, todėl kai jau patys įsikūrėme Bordo, pasikvietėme ją į svečius.

Keista, bet vienas iš dalykų, kurių tikrai pasiilgsti būdamas užsienyje, yra maistas, kurį esi įpratęs valgyti (šiai temai ateityje dedikuosiu atskirą įrašą). Pavyzdžiui Prancūzijoje nėra grikių ir manų kruopų, kefyro, varškės sūrelių ir apskritai nieko, kas susiję su varške, bei kai kurių kitų dalykų, kurių neišvengiamai pasiilgsti, jei Lietuvoje apsilankai tik keletą kartų per metus. Dėl šios priežąsties lietuvių susitikimo proga nusprendėme paruošti lietuviškas vaišes. Ernesta, švelniai tariant, kiek nustebo pamačiusi milžinišką indą šaltibarščių, kuris pareikalavo šiek tiek kūrybos, nes kefyro, kaip minėjau, šioje šalyje nėra. Kadangi Ernestos mokslai ir darbas susijęs su vynu, galima nesunkiai atspėti koks ant vaišių stalo buvo jos indėlis, kuris beje puikiai tiko prie mūsų kepto obuolių pyrago.

Buvo smagu išgirsti draugės lietuvės istoriją, apie tai kaip ir kodėl ji čia atvyko, kaip sekėsi įsikurti bei pritapti, o be to apskritai smagu sutikti tokių mielų ir draugiškų tautiečių būnant toli nuo Lietuvos, todėl simbolinį tostą ir pakėlėme „Už Lietuvių diasporą Bordo”.

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com
http://picasaweb.google.com/vytautas.ulozas/BordeauxFranceErasmus#5539710863197245778

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą