" /> " />
BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pokyčių metas!

2012-08-27 parašė Vytautas Ulozas

Atėjo laikas pokyčiams! Nuo šiol mano kelionių, nuotykių ir smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos bus kaupiamos naujame internetiniame kampelyje, kuris pasiekiamas adresu www.vytautasulozas.lt

Gyvenimas juk puikus dalykas, todėl žodis ‘blogas’ visai nekaip atrodo adrese. Tikėkimės ten suguls daug patyrimų, įspūdžių ir kitokio turto, kuris Jus džiugins.

Gero skaitymo!

www.vytautasulozas.lt

Rodyk draugams

Aplink pasaulį… dviračiu!

2011-07-17 parašė Vytautas Ulozas

Aš esu Vytautas Ulozas. Mokausi ISM Ekonomikos ir Vadybos universitete ir šį semestrą kaip mainų studentas praleidau Australijoje. Pabaigęs mokslus leidausi į kelių tūkstančių kilometrų kelionę per centrinę Australijos dalį nuo Melburno iki pat Darvino. Nepamirštama kelionė kupina įspūdžių, tačiau vienas iš įsimintiniausių kelionės aspektų, tai kelyje sutikti be galo įdomūs žmones su dar įdomesnėmis savo istorijomis. Vienas iš jų - Thomas Andersen, su kuriuo susipažinome pakelės stovyklavietėje raudonajame Australijos centre (netoli Newcastle Waters miestelio, apie 650 kilometrų į pietus nuo Darvino). Prie vakarienės stalo su Thomu pasidalinome savo istorijomis. Jis - 28-erių metų inžinierius iš Danijos, kuris Australiją pasiekė savo dviračiu.

Kas tokio turėjo atsitikti, kad leidaisi į šitokią kelionę? Galbūt dirbai baisiai nuobodų darbą?

Nieko baisaus neatsitiko, tiesiog mėgstu važinėti dviračiu. Keletą kartų anksčiau leidausi į keliones dviračiu - apvažiavau dalį Europos, 2 mėnesius myniau aplink Indiją ir supratau, kad man tai patinka, todėl ilgai norėjau leistis į ilgesnę kelionę. Na, bet darbas mano irgi buvo nuobodus. Visą dieną sėdėti prie kompiuterio kaip koks robotas .. - ilgai neištvėriau.

Kada prasidėjo tavo kelionė ir kaip atsidūrei čia - Australijoje?

Mano kelionė prasidėjo prieš kiek daugiau nei 11 mėnesių, kai išvažiavau iš savo namų Danijoje. Keliavau per Vokietiją, Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją,  Bulgariją, Turkiją, Siriją, Libaną, Jordaniją, Egiptą ir Jungtinius Arabų Emyratus. Kadangi nelabai norėjau vykti per Iraką, Iraną ir Pakistaną, lėktuvu persikėliau į vakarinę Indijos dalį ir nuo ten pratęsiau savo kelionę per šią šalį, vėliau Bangladešą, Birmą, Tailandą, Malaiziją, Singapūrą ir Indoneziją iš kur ir persikėliau į Australiją, Darvino miestą. Iki šiol numyniau jau daugiau nei 14 000 kilometrų nuo namų.

Kiek ilgai truko pasiruošimas kelionei?

Seniai turėjau minčių, ką norėčiau pamatyti, kur norėčiau nuvykti, taip pat turėjau patirties dėl būtino bagažo, tačiau, tiesą pasakius, prieš kelionę buvau išvykęs į užsienį, tad tikrasis pasiruošimas tetruko savaitę.

Ką vežiesi su savimi?

Svarbiausias daiktas, žinoma, yra mano dviratis. Be to niekur nevykstu be savo fotoaparato, didelio ir sunkaus veidrodinio fotoaparato. Turiu nediduką kompiuterį, GPS imtuvą, telefoną, tačiau dabar viskas išsikrovę (išsikyrus fotoaparatą), bet tame problemos nematau. Vis tiek dykumoje mobilaus ryšio nėra. Turiu porą drabužių, dantų šepetėlį, keletą kitų reikalingiausių daiktų, žinoma, palapinę, beje baisiai brangią. Išvažiuodamas norėjau įsigyti patį geriausią daiktą, kokį galėjau rasti, tačiau dabar taip nebegalvoju, nes kas man iš tos palapinės, kai nebeliko pinigų maistui. Apskritai vežuosi tik apie 10 kilogramų bagažo.

Kalbant apie pinigus, kaip sekasi pragyventi?

Jei atvirai, dabar jau prastokai. Keliauju iš savo santaupų. Kiti dviratininkai pasirašo sutartis su remėjais, gauna pinigų, inventoriaus, tačiau tuomet yra nuo jų priklausomi. Kiti savo tinklalapiuose įkelia „Donate” mygtuką, kad žmonės galėtų juos paremti. Aš nei vieno nei kito nenorėjau, nes noriu priklausyti tik nuo savęs. Jei žmogus paaukos pinigų mano kelionei, o vieną dieną aš pajausiu, kad pasiekiau savo tikslą ir nebenoriu minti toliau - jausčiausi blogai.

Ar turi griežtą kelionės planą? Kiek maždaug kilometrų įveiki per dieną?

Griežto plano tikrai neturiu, tiesą sakant, net laikrodžio neturiu, todėl tiesiog keliuosi kartu su saule, sėdu ant dviračio ir minu kol saulė nusileidžia. Dažniausiai per dieną įveikiu apie 120 kiloemtrų, tačiau pavyzdžiui šiandien įveikiau 150 km, nes čia dykumoje nelabai yra į ką žvalgytis, lankytinus objektus skiria šimtai kilometrų, tad nelabai yra kas blaškytų dėmesį.

Kaip įamžini savo patirtį ir nuotykius?

Turiu savo tinklalapį (www.cycletheglobe.com). Ten, turėdamas galimybę, aprašau savo kelionę. Rašau angliškai, tačiau nemanau, kad mano rašymas kam nors įdomus, nebent mama kartais paskaito. Savo kelionę man labiau patinka įamžinti universalesne kalba - fotografijos kalba.

Ar be nuotraukų renki dar kokius suvenyrus?

Taip. Kadangi kiekvienoje šalyje praleidžiu bent keletą dienų, o dažniausiai savaičių - nusiperku vietinę SIM kortelę. Pagal savo dydį ir svorį man tai idealus suvenyras. Be to dabar turiu ilgą savo telefono numerių sąrašą.

Jau beveik metus esi toli nuo namų (ir kasdien vis toliau). Ar pasiilgsti jų?

Šiek tiek. Per pastarąsias savaites, kai esu Australijoje, kiek dažniau galvoju apie namiškius. Bendraujam internetu, be to Kalėdas praleidau kartu su tėvais, nes jie atskrido pas mane į Egiptą. Kviečiau juos ir į Australiją, bet tikriausiai neatkeliaus, nes labai toli. Kaip bebūtų - namo dar nenoriu, dar noriu keliauti.

Neabejoju, kad keliauti per pasaulį yra smagu, bet tikriausiai būna ir sunkių dienų. Kas tau suteikia jėgų dieną po dienos keltis ir judėti pirmyn? Galbūt vežiesi Bibliją?

Biblijos su savimi neturiu - svertų per daug. Daugiausia jėgų suteikia pakeliui sutikti žmonės. Štai kad ir šis vakaras - nemokama skani vakarienė, įdomus pašnekesys, keli tavo padovanoti drabužiai - tikra atgaiva ir įkvėpimas. Rytoj į kelią kilsiu su naujomis jėgomis ir neabejoju, kad lengvai įveiksiu tuos 120 kilometrų.

Jau beveik metus keliauji vienas ir net nežinodamas, kur šiandien miegosi ar ką šiandien valgysi. Kas per tą laiką buvo sunkiausia?

Paprasta - sunkiausia yra priešpriešinis vėjas. Nesvarbu ką šiandien valgysi ar kur miegosi, bet jei visą dieną tenka kovoti prieš į veidą pučiantį vėją, tai gali tiesiog sudaužyti tavo kovinę dvasią ir norą judėti pirmyn.

Kokie tavo ateities planai? Ar dar daug kilometrų liko iki tavo tikslo?

Konkrečių planų neturiu, priklauso nuo to kaip jausiuosi. Artimiausiu metu ieškosiu darbo, nes visiškai nebeturiu pinigų. Galbūt trumpam apsistosiu Alice Springs, nes ten dar šilta, jei ten nepavyks rasti darbo, keliausiu į Adelaidę, o jei ir ten ne - galbūt grįšiu į Darviną (nuo Adelaidės iki Darvino - virš 3000 km per dykumą - red.past.), nes rugsėjį prasidės mango vaisių derliaus nuėmimas, tad rasti darbą neturėtų būti sunku. Ką veiksiu po Australijos dar nežinau. Logiškas sprendimas būtų pervažiuoti išilgai Pietų Ameriką. Tikrai norėčiau to, bet pažiūrėsime ką atneš likimas.

Norėtumei ko nors palinkėti?

Tiesiog siekite savo svajonių.

O tau palankaus vėjo!

Daugiau informacijos Thomas svėtainėje: www.cycletheglobe.com

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Rodyk draugams

Great Ocean Road

2011-04-08 parašė Vytautas Ulozas

Prieš porą savaičių pagaliau turėjau pirmą laisvą dieną, kuomet nereikėjo nei į universitetą, nei į darbą (apie pastarąjį vis neprisiruošiu parašyti). Labai norėjosi per tą laisvą dieną pabėgti iš Balarato ir nuveikti ką nors smagaus, todėl internete rezerVavau sau vietą ekskursijoje, kad galėčiau aplankyti tikriausiai pačią gražiausią Viktorijos valstijos vietą - Great Ocean Road, įspūdingo grožio kelią nusdriekusĮ palei pakrantę. Susikroviau priešpiečių dėžutę ir atsikėlęs 4:30 ryte nuskubėjau į traukinį, kad laiku spėčiau į ekskursijos autobusą Melburne.

From Great Ocean Road, VIC

Dienos ekskursiją siūlo daugybė kompanijų, o aš pasirinkau „Wildlife tours”. Sunku pasakyti kokia geriausia, nes viskas priklauso nuo vairuotojo, oro ir grupės, kuri susirinks. Aš džiaugiuosi, kad mano diena buvo labai smagi ir kupina įspūdžių. Kompanija susirinko tikrai linksma ir spalvinga - iš Indijos, Malaizijos, Singapūro, Kanados, Estijos, Italijos, JAV ir žinoma Lietuvos.

From Great Ocean Road, VIC

Kelias buvo statomas 1919 - 1932 metais, o visą darbą atliko pirmo pasaulio karo veteranai. Karui pasibaigus iš Europos sugrįžo daug darbo jėgos, kuri nelabai ką turėjo veikti, todėl projektui buvo įdarbinta apie 3000 vyrų, kurie viską atliko rankų, arklių ir dinamito pagalba. Mūsų vairuotojas papasakojo daug smagių istorijų, o viena iš jų buvo apie laivą, kuris užplaukė ant seklumos netoli nuo darbininkų. Kapitonas norėdamas išgelbėti laivą įsakė per bortą išmesti krovinį, kurį suskubo parsinešti kelio statytojai. Porai savaičių darbai sustojo, nes iš laivo išmestas krovinys buvo 120 dėžių stipriųjų gėrimų ir apie 150 statinių alaus.

Kelias prasideda prie Torquay miestelio, kuris yra garsios vandens sporto inventoriaus kompanijos Rip Curl namai. Kompaniją 1969 įkūrė du vyrukai, kurie nusprendė patys gaminti banglentes. Keletą pagamino, pardavė draugams ir būtų pasibagęs jų verslas, tačiau jiems kilo geniali idėja. Jie nusipirko prieškarinę siuvimo mašiną ir pradėjo siūti. Jie sugalvojo panaudoti nardymo hidrokostiumus, padaryti juos lengvesnius, patogesnius ir taip pritaikyti juos banglentinininkams ir kitiems sportininkams. Dabar Rip Curl produkciją galima rasti visame pasaulyje, o taip pat jie organizuoja vieną didžiausių bagletininkų varžybų šalia esančiame Bell‘s Beach paplūdimyje. Varžybos vyksta kiekvieną Balandį bei sutraukia apie 65 000 tūkstančius žiūrovų, o nugalėtojas gauna teisę iš visų jėgų paskambinti simbolinį varpą.

Kiek toliau esantis Lourne taip pat turi gerą istoriją. Jos herojai yra taip pat du vyrukai, kurie vieną dieną nusprendė sėsti į valtį ir išplaukti pažvėjoti. Žvejyba sekėsi neblogai, tačiau atsitiko didelė nelaimė - jiems baigėsi alus. Vyrukai nusprendė tiesiog nuplaukti iki artimiausio baro, o kad motyvacija būtų didesnė, jie susilažino - kas atplauks paskutinis, turės sumokėti už alų. Abu sėkmingai pasiekė barą ir susidomėjusiam baro savininkui papasakojo apie savo lažybas. Kitais metais baro savininkas surengė panašias plaukimo varžybas ir visiems įvekusiems 1.2 kilometrų plaukimo trasą pažadėjo po nemokamą bokalą alaus. Konkurentai iš jo juokėsi ir prognozavo jam bankrotą, tačiau kaip sakė mūsų vairuotojas Chrisas, alaus bokalas Australijoje po vieną nevaikšto. Gavęs vieną nemokamai australas dažniausiai užsisakys antrą ir trečią, ir dar vieną į kompaniją. Nereikia ir sakyti, kad renginys turėjo didžiulį pasisekimą, o šiandien jis tapo didžiausiomis pasaulyje atviromis plaukimo varžybomis. Na, tik alų dabar keičia medaliai ir prizai.

Neabejotinai pati įspūdingiausia maršruto vieta yra vadinamieji 12 apaštalų - didžiuliai kalkakmenio luitai atsiskyrę nuo kranto. Jie susidarė dėl erozijos ir iki 1922 buvo žinomi kaip Kiaulė ir paršeliai (Sow and piglets). Vėliau, siekiant paskatinti turizmą sugalvotas naujas 12 apaštalų vardas, nepaisant to, kad 12 jų čia niekuomet nebuvo. Daugiausia buvo 9, tačiau 2005-aisiais vienam nugriuvus dabar liko 8.  Pamatyti šią nuostabią vietą buvo mano sena svajonė. Būdamas mažas nuo krikšto mamos dovanų gavau 2000 detalių dėlionę, kurią labai mėgau, ir kurios paveikslėlis būtent ir buvo 12 apaštalų vaizdas. Didžiulė laimė pamatyti šį daugybę kartų matytą vaizdą gyvai. Na, o kad geros energijos pasikraučiau ilgam, išpildžiau ir kitą seną svajonę - paskraidyti malūnsparniu. Už papildomą mokestį galima rezervuoti maždaug 10 minučių skrydį, na o gražesnį peizažą vargu ar įmanoma kur nors ir surasti. Oras pasitaikė puikus, todėl vaizdai buvo tiesiog nenupasakojami.

From Great Ocean Road, VIC

Dar spėjome aplankyti Londono tiltą bei Loch Ard Gorge, kuris pavadintas pagal čia sudužusį laivą, iš kurio pavyko išsigelbėti tik dviems jaunuoliams. Tikiuosi nuotraukos padės geriau įsivaizduoti šių vietų grožį, o kelionę vainikavo daina, kurią parašyti paprašė Australijos turizmo komisija, norėdama pritraukti daugiau svečių.

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC
From Great Ocean Road, VIC

Rodyk draugams

Įkvėpiantis jaunimo pavyzdys kovoje su kraujo vėžiu

2011-04-07 parašė Vytautas Ulozas

From World’s gratest shave

Kovo 10-oji diena pasaulyje yra minima kaip kovos su kraujo vėžiu diena. Kiekvienais metais nuo šios ligos pasaulyje miršta tūkstančiai žmonių. Kovojantiems su šia liga dažnai trūksta pinigų ir medikamentų, o dar labiau stiprybės ir palaikymo iš juos supančius žmonių. Turėjau progą įsitikinti, kad jauni žmonės puikiai tai supranta ir savo pasiaukojimų bando atkreipti kitų dėmesį į šią problemą.

Šį semestrą kaip ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto mainų studentas mokausi Australijoje, Balarato universitete. Šeima, pas kurią apsigyvenau čia Balarate, turi 2 sūnus Bendžaminą ir Džeremį. Pastarajam yra tik dvylika metų, tačiau jis savo mokykloje antrus metus vadovauja labdaringai akcijai ir šiemet dar kartą pasiryžo visų savo bendramokslių akivaizdoje atsisveikinti su savo gražiais ryškiai oranžiniais plaukais ir taip išreikšti solidarumą sergantiems kraujo vėžiu, kurie dėl chemoterapijos gydymo dažnai netenka plaukų, bei paskatinti kitus prisidėti savo piniginėmis aukomis.

Aštuntajame dešimtmetyje gyvenimas pacientui ir jo artimiesiems galėdavo apsiversti aukštyn kojomis, diagnozavus kraujo vėžį. Visoje Australijoje, o ypač šiaurinėse valstijose trūko medicininės įrangos, vaistų ir žmonių, galinčių suteikti tinkamą psochologinę pagalbą sergančiųjų šeimai. Po to kai Bernie Stevensonas išgyveno savo sūnaus, sirgusio leukemija, mirtį, jis Holland Park liūtų klubui, kuriam pat priklausė, pristatė daktarą Trevorą Olseną, pasiryžusį pakeisti nuo kraujo vėžio kenčiančių žmonių situaciją. Taip 1975-aisiais metais Kvinslende buvo įkurtas Australijos Leukemijos Fondas. Jis rūpinasi pacientų ir jų šeimų priežiūra, konsultavimu, medikamentais ir remia tyrimus, kuriais bandoma rasti efektyvų kraujo sutrikimų gydymą. Savo veiklai fondas gauna lėšų iš vyriausybės bei verslo ir individualių aukotojų, o taip pat kiekvienais metais jis organizuoja vieną didžiausių Australijoje lėšų rinkimo akcijų - „World‘s Greatest Shave”, prie kurios prisideda ir Džeremis.

Džeremio mokykla jį labai palaiko ir padėjo surengti pašėlusios šukuosenos dieną, t.y. visi mokiniai ir mokytojai šią dieną pasipuošė išskirtinėmis beprotiškomis šukuosenomis ir taip prisijungė prie jo iniciatyvos. Mane nustebino Džeremio žodžiai, ištarti daugiau nei šimtui susirinkusių bendramokslių: „Aš tai darau todėl, kad kasdien tokie patys vaikai, kaip mes, sužino jog serga kraujo vėžiu, todėl negalime jiems atsukti nugaros, o turime padėti”. Džeremio tėtis, įkūnijęs pašėlusį kirpėją Mario, prisiėmė atsakomybę išlaisvinti jį nuo jo plaukų, kol visi moksleiviai tuo metu plojo, skandavo Džeremio vardą, o viskam pasibaigus puolė jį sveikinti, spausti ranką ir girti.

Džeremio dėka dar kartą įsitikinau, kaip svarbu nepamiršti šalia esančių žmonių, kuriems likimas kartais nebūna per daug dosnus, nes niekuomet nežinai kada pagalbos ar aplinkinių supratimo prireiks tau pačiam. Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie šios prasmingos akcijos savo darytomis nuotraukomis ir tuo, kad galiu šią istoriją pasidalinti su kitais.

P.S. Visi norintys gali prisidėti prie Džeremio akcijos ir padėti šiam šauniam jaunuoliui surinkti lėšų sergantiems. Visą informaciją rasite adresu: www.bit.ly/apsfriends

Naudota informacija: Leukemia Foundation http://www.leukaemia.org.au

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave
From World’s gratest shave

/.V./

Rodyk draugams

Didysis Formulės 1 Melburno Grand Prix!

2011-03-27 parašė Vytautas Ulozas

From Formula 1 Melbourne Grand Prix

Pagaliau atėjo ta ilgai laukta diena - 2011 metų Formulės 1 sezono pradžia ir pirmasis etapas Melburne. Atsimenu, kaip kasmet keldavausi 5 ryto ir su tėveliu bei broliu kartu žiūrėdavome lenktynes, o šiemet pirmą kartą turėjau progą šią nuostabią sporto šventę stebėti ne televizoriaus ekrane, o sudalyvauti pačiame renginio įkarštyje.

From Formula 1 Melbourne Grand Prix

Diena prasidėjo anksti, kadangi visų pirma turėjau nusigauti iki Melburno, tad prabudau apie 7 ryto, kad suspėčiau į ankstyvą traukinį. Pasiekęs Melburną nusipirkau maisto pietums, įšokau į specialiai šiam savaitgaliui kursujuonatį tramvajų, kuris nuo stoties nuveža iki pat įėjimo į Albert parką. Nors vartai buvo dar tik neseniai atidaryti, prie jų jau būriavosi nemažai žmonių. Nieko keisto, nes visi nori užsiimti kuo geresnę sėdėjimo vietą ir tiesiog gerai praleisti laiką, nes čia siūloma milijonas įvairiausių pramogų, dalį kurių išbandžiau ir aš. Pirmiausia stebėjau parodomąsias senovinių formulių lenktynes, kurias vėliau pakeitė Formulės 3000 etapas. Neabejotinai vienai dienai buvau patekęs į automobilizmo rojų - Audi, Jaguar, Ferrari, BMW, Lexus, Mini Cooper ir kitų gamintojų, įvairių lenktyninių ir tiesiog super automobilių parodos, motokroso meistrai darantys neįtikėtinus triukus šokinėdami nuo tramplino bei būriai gražuolių, reklamuojančių įvairias kompanijas. Kiek vėliau vyko Porsche Carrera Cup lenktynių etapas, po kurio į trasą išriedėjo V8 Super klasės automobiliai. Pastarieji patyrė nemažą avariją visai netoli vietos, kurioje sedėjau, todėl iš arti mačiau kaip trasos darbuotojai rankioja 4 sudaužytų automobilių nuolaužas ir šalina bolidus iš trasos.

From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix

Lenktynėse susitikau su pora žmonių, kuriuos radau per couchsurfing tinklalapį ir su kuriais fantastiškai smagiai praleidome dieną - aire Stacey bei jos draugu iš Naujosios Zelandijos Niel. Įsitaisėme netoli 11 posūkio ant Brooks Hill kalnelio. Vieta tikrai gera, nes gali patogiai įsitaisyti ant žemės, matyti visai šalia praskriejančius bolidus, o priešais akis esančiame ekrane sekti varžybų eigą. Ekranų šalia trasos yra tikrai ne daug ir jei esi toli nuo jo, tai tiesiog porą valandų žiūrėsi į pro šalį pralekiančius skirtingus bolidus ir nelabai galėsi susigaudyti, kokia lenktynių situacija. Prieš varžybas virš trasos skraidė didžiulis karinis malūnsparnis bei rodė įvarius akrobatinius triukus. Prieš pat startą kelis ratus palei pat žemę apsuko milžiniškas Qantas oro linijų Airbus lėktuvas, po kurio bolidai pajudėjo į apšilimo ratą ir pradėjo lenktynes. Jau buvau patyręs, kad Formulės bolidai triukšmingi, bet kai pirmajame rate pro šalį praskrenda 20 tokių automobilių, tada pasidaro baisu, kad ausys gali ir neatlaikyti. Kaip bebūtų, įstabi patirtis sudalyvauti tokiame didžiuliame renginyje. Etapas ir kartu sezono pradžia, manau, puiki ir žadanti tikrai įdomų sezoną.

From Formula 1 Melbourne Grand Prix

Pasibaigus lenktynėms kartu su kitais 300 000 sirgalių patekome į trasą ir nužingsniavome prie didžiosios scenos, kur vyko koncertas. Pasibuvęs ten beveik porą valandų atsisveikinau su naujaisiais bičiuliais ir nuskubėjau į paskutinį traukinį, kuriuo grįžau atgal į Balaratą. Tai iš tiesų buvo viena be galo įsimintina diena!

/.V./

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Nuotraukų šį kartą tikrai daug, todėl geriau tiesiog nukeliaukite adresu - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From Formula 1 Melbourne Grand Prix

From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix
From Formula 1 Melbourne Grand Prix

Rodyk draugams

Už Formulės 1 bolido vairo

2011-03-22 parašė Vytautas Ulozas

From Inside Formula 1 Car !

Iki Formulės 1 Melburno Grand Prix liko tik viena savaitė, todėl mano dideliam džiaugsmui lenktynių organizatoriai būtent Balarate surengė reklaminį renginį, kurio stebėti susirinko keli ar net keliolika tūkstančių žiūrovų.

Renginio organizatoriai atvežė du dviviečius Formulės bolidus, o vieną iš jų vairavo buvęs lentynininkas, o dabar bandymų vairuotojas Žoltas Baumgatneris. Jis yra pirmasis vengras debiutavęs Formulėje 1 2003-iaisiais metais. Kadangi čia Balarate apsistojau kartu su sutuoktiniais - australu ir vengre, pastaroji susirado kepuraitę su savo šalies užrašu ir pasiryžo pakalbinti tautietį. Nepaisant to, kad į renginį sugužėjo šitokia didelė minia, ji ne tik kad sugebėjo užkalbinti lenkytininką, bet jos dėka netgi gavome progą patys atsisėsti už bolido vairo! Negalėčiau pasakyti, kad labai patogi transporto priemonė, nes ji pritaikyta nedideliam žmogui, todėl man vos ne vos pavyko įkomponuoti savo kojas kokpito viduje, tačiau net ir labai norėdamas pavažiuoti nelabai negalėčiau, nes kojos paprasčiausiai užlenda už pedalų. Užtat turėjau progą pasukioti vairą, apžiūrėti milijoną mygtukų ir įsiamžinti su lektynininku, kuris žiūrovų džiaugsmui apsuko kelis ratus čia pat pagrindinėje gatvėje įrengtoje nedidelėje trasoje. Taip ir likome vidinėje tvoros pusėje, pabendravome su komandos nariais, o vėliau aš net padėjau užstumti kelis milijonus dolerių kainuojantį bolidą ant vilkiko.

Su Adri beprotiškai džiaugėmės, kad pavyko iš taip arti susipažinti Formulės 1 komanda bei bolidu, todėl su nekantrumu laukiu kito savaitgalio, kuomet pirmą kartą gyvenime galėsiu gyvai pamatyti pačias lenktynes - didįjį Melburno Grand Prix.

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !
From Inside Formula 1 Car !

Rodyk draugams

Su gimtadieniu, Lietuva!

2011-03-11 parašė Vytautas Ulozas

From 2011 m. Kovo 11-oji Australijoje

Sveikinu visus su šia nuostabia švente - mūsų Tėvynės (at)gimimo diena! Nesvarbu kaip toli kartais nuo jos būtume, tačiau jauskime ir puoselėkime meilę Jai, nes pamiršę kur namai, tapsime niekuo.

Su gimtadieniu, Lietuva!

/.V./

From 2011 m. Kovo 11-oji Australijoje
From 2011 m. Kovo 11-oji Australijoje

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com
Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

Rodyk draugams

Werribee zoologijos sodas

2011-02-19 parašė Vytautas Ulozas

From Wareebee Open Range Zoo

Pabuvojus kiek laiko Melburne atėjo laikas persikraustyti į Balaratą, kur vyks mano studijos ir kur praleisiu ateinančius kelis mėnesius. Krikšto mama pasisiūlė iki nuvežti, o kadangi buvo savaitgalis, nusprendėme pakeliui aplankyti Werribee zoologijos sodą ir rožių sodus.

From Wareebee Open Range Zoo

Šis zoolgoijos sodas yra vienas iš didžiausių Viktorijos valstijoje ir išskirtinis tuo, kad gyvūnai nėra uždaryti narvuose, o gali laisvai vaikštinėti milžiniškuose aptvaruose. Parkas iš viso užima 120 hektarų teritoriją ir buvo atidarytas 1983 metais. Nuo atidarymo šį parką aplankė jau daugiau nei 3,5 milijono lankytojų, tai yra tiek kiek mūsų Lietuvėlė turi žmonių. Sumokėjus už įėjimą gauni nemokamą progą pasivažinėti parko autobusu ir taip aplankyti daugumą čia gyvenančių gyvūnų. Diena buvo saulėta, tačiau vėjuota, todėl kai kurie gyventojai visaip stengėsi pasislpėti nuo siaučiančio vėjo. Be abejo kokiai žirafai tai padaryti nelabai pavyktų. Mergina vairuojanti autobusą pasakojo apie parko bei gyvūnų atsiradimo istoriją, atsakinėjo į klausimus, o mes prilipę prie langų taikėmės į juos fotoaparato objektyvu. Vardinant eilės tvarka bevažiuojant autobusu pamatėme tokius gynūnus:

  • Bizonai (toli ir pasislėpę žolėje)
  • Mongoliškieji žirgai, kurie buvo pratiškai išnykę, tačiau didelių pastangų dėka vėl suporuoti nelaisvėje
  • Antilopės
  • Kupranugariai
  • Oriksai - antilopių šeimos gyvūnai, kurie, deja, laisvėje jau yra išnykę
  • Begemotai
  • Zebrai
  • Vandeniniai ožiai, kurie, kaip sakė gidė, atrodo lyg būtų prisėdę ant nudažyto tualeto dangčio…
  • Raganosiai
  • Žirafos, kurios turi beveik pusmetrio ilgumo liežuvį ir 13 kilogramų sveriančią širdį, dydžio sulig krepšinio kamuoliu. Jos taip pat turi įdomios sandaros smegenis, primenančias kempinę, todėl negali ilgai laikyti galvos nuleistos. Pamatyti sėdinčias žirafas pasitaiko taip pat retai, nes laisvėje dėl per didelio pavojaus jos niekados nesėdi - kol atsistos, plešrūnas seniai jau bus į ją suleidęs dantis.
  • Stručiai - ne pačio aukščiausio intelekto paukčšiai, nes nepaisant jų didelio ūgio, jų smegenys yra mažesnės net už jų akis..

Po šio smagaus pasivažinėjimo apėjome kitą dalį parko pėsčiomis ir pamatėme įdomių beždžionių,  liūtą, keletą surikatų (bendruomeninių gyvūnų!), laukinių šunų gaują, gepardą ir tų pačių begemotų. Visi šie gyventojai geriau matysis nuotraukose. Smagu per porą valandėlių susipažinti su tokia gausybe Afrikos ir Australijos gyvūnijos, tačiau gaila, kad visdar nepamačiau pirmos kengūros!

From Wareebee Open Range Zoo

Po šio apsilankymo nuvykome į Balaratą, kur pagaliau susipažinau su šeima, pas kurią gyvensiu šiuos mėnesius. Jie patys nuomojasi didelį namą ir kadangi namas jiems kiek per didelis, jie nusprendė vieną kambarį pernuomoti. Man dėl to labai pasisekė, nes radau juos pakankamai atsitiktinai, per www.couchsurfing.org tinklalapį, kur keletui žmonių išsiunčiau žinutes su klausimu, ar jie nežino kokios naudingos informacijos apie nuomą ir vienas iš jų parašė, kad Balarato grupėje prieš porą dienų buvo patalpintas būtent toks skelbimas. Susisiekiau su šeima ir štai aš jau pakeliui pas juos. Prieš tai internetu aptarėme visas sąlygas ir smulkmenas, o susitikus pasitvirtino tai, kad jie labai draugiški. Vyras australas, o jo žmona vengrė. Turėsiu savo kambarį antrame aukšte kartu su savo vonios kambariu. Australijoje už viską atsiskaitoma kas savaitę, o man kambarėlis kainuos 140 $ per savaitę, tačiau į kainą įeina visi komunaliniai mokesčiai, internetas ir netgi dalis maisto. Malonumas nepigus, bet pigiausias bendrabučio kambarys kainuoja 210 dolerių per savaitę ir jis yra šalia universiteto, o tai reiškia vidury lauko, apie 10 kilometrų nuo miesto centro. Kadangi ieškojau pigesnio varianto ir norėjau gyventi mieste, kad būtų mažiau transporto problemų kai (ir jeigu) susirasiu darbą, todėl ir pasirinkau privačią nuomą.

Pavakarieniavome, susipažinome, o vėliau išlindau pabėgioti po miestą. Įdomu savomis akimis pamatyti vietas, kurias iki šiol stebėjau tik per Google žemėlapius. Belieka priprasti, nes dabar čia mano laikinieji namai keletui mėnesių.

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo
From Wareebee Open Range Zoo

Rodyk draugams

Pažintis su universitetu bei naudinga informacija vykstantiems į Australiją

2011-02-16 parašė Vytautas Ulozas

Jau spėjau pasidalinti naujienomis apie pramogas ir keliavimus, tad laikas papasakoti ir apie universitetą, nes visgi į Australiją atvykau ne kaip turistas, o kaip akademinių mainų studentas. Kiek atsilieku nuo grafiko su savo dienoraščiu, tačiau papasakosiu apie pirmą pažintį su savo naujuoju universitetu ir popierines kliūtis, kurias tenka įveikti vykstant į Australiją.

From University of Ballarat - (International) O-Week

Prieš prasidedant paskaitoms unviersitetas organizuoja orientacinę savaitę, skirtą naujai įstojusiems studentams. Kai aš pradėjau mokytis ISM universitete, jis buvo bene vienintelis arba vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuris pirmakursiams organizavo tokią orientacinę savaitę, kurios metu turėjome progą susipažinti su universiteto patalpomis, mums prieinamais akademiniais ištekliais ir studijų tvarka bei turėjome smagią visos dienos komandos formavimo žaidimų programą. Australiškasis universitetas, tuo tarpu, organizuoja dar vieną papildomą orientacinę programą, skirtą specialiai iš užsienio atvykusiems studentams, kurioje jie labai rekomenduoja dalyvauti.

Pirmą dieną krikšto mamos sesuo ir brolis pasisiūlė mane pavežėti iki universiteto, kurį pasiekti iš Melburno prireikė poros valandų, o kitą dieną sugaišau maždaug 3,5 valandos (į vieną pusę), nes keliavau pats. Laiko sąnaudos tragiškos, todėl įsitikinau, kad net ir labai norėdamas, kasdien į paskaitas tikrai niekaip neprivažinėsi. Pirmas įspūdis, kad universiteto teritorija milžiniška, todėl nieko nuostabaus, kad universiteto miestelis turi savo žemėlapį, kurio pirmosiomis dienomis tikrai gali prireikti. Per įvadines paskaitas turėjome progą sužinoti daugiau apie universitetą, mokslų tvarką, patį Balaratą ir gyvenimą Australijoje. Vietiniai gelbėtojai pasakojo apie saugų elgesį prie vandens telkinių, policijos pareigūnai - apie saugumą, karjeros centro atstovai - apie galimybes susirasti darbą bei su tuo susijusius vizos apribojimus. Taip pat buvome paraginti naudotis universiteto teikiamomis paslaugomis, tokiomis kaip - greitosios pagalbos kabinetas, studijų konsultantai, bibliotekos organizuojami akademinių darbų rašymo mokymai, mentorių programa, įvairūs kompiuteriniai ištekliai, psichologo konsultacijos ir daug kitų.

Kas susiję tiesiogiai su mokymusi, sužinojome, kad praktiškai visi studijų dalykų turi po vieną teorinę 2 valandų (ne akademinių, o tikrai 2 valandų) paskaitą per savaitę bei 1 valandos praktinį seminarą. Tačiau tuo pat metu tikimasi, kad kiekvienam dalykui šalia 3 valandų universitete skirsime po 7 valandas savarankiško mokymosi per savaitę. Kiekvienas studijų dalykas turi savo išsamų aprašą. Prie tokių esu prapratęs ISM‘e, nes prieš semestro pradžią visadą gauname išsamiai išdėstytus dalyko mokymosi tikslus, uždavinius, viso semestro visų paskaitų temas bei paskirtas užduotis, visus būsimus atsiskaitymus bei jų svorį galutiniame bale. Toks išsamus aprašas labai padeda susidėlioti savo studijų planelį, nes visada tiksliai žinai, kas tavęs laukia ir ką turi pasiruošti. Kuo Balarato universitetas pranoksta lietuviškus, yra visiems čia įprasta prašymo forma, vadinama „Special consideration”. Per keletą dienų nuo atsiskaitymo gali pateikti prašymą, kad tavo darbas būtų vertinamas atsižvelgiant į nepalankias sąlygas. Pavyzdžiui, jei per tą laiką, kai turėjai parašyti rašto darbą, tavo šeimoje atsitiko nelaimė arba turėjai sveikatos problemų, gali prašyti universiteto atidėti atsiskaitymo datą arba leidimo perlaikyti. Dar įdomus dalykas, kad universitete veikia net keli kompiuterių kabinetai, į kuriuos gali patekti 24 valandas per parą. Jeigu, taip sakant, nesimiega ir „nesirašo” darbas, gali pakeisti aplinką ir dirbti universitete. Na, o kad tiems, kam sunkoka pragyventi šioje labai brangioje šalyje, būtų lengviau susirasti darbą, ekonomikos fakultete penktadieniais nevyksta paskaitos.

From University of Ballarat - (International) O-Week

Pateiksiu dar žiupsnelį naudingos informacijos, jei kada nors kam nors pasitaikys panaši proga aplankyti Australiją. Procesas pakankamai painus ir reikalauja nemažai dokumentų tvarkymo. Sužinojus, kad atrankos rezultatus ir gavus teisę važiuoti mokytis į Australiją, pravalai nusiųsti paraišką į universitetą ir sulaukti iš jo svarbaus dokumento, vadinamo CoE (Confirmation of Enrollment), kuris patvirtina, kad Australiškas universitetas tave tikrai priima ir kviečia studijuoti. Gavęs CoE sužinai kada tiksliai prasideda ir baigiasi tavo semestras ir pagal tai gali (o tiksliau būtų sakyti privalai) įsigyti sveikatos draudimą (Over-Seas Health Cover). Universitetas leidžia jiems pervesti pinigus ir sutvarko popierius vietoje studento, tačiau aš nusprendžiau tai susitvarkyti pats, todėl pats draudimas kainavo truputį mažiau, o be to nereikėjo mokėti už brangų tarptautinį pavedimą. Paslaugą įsigijau iš kompanijos BUPA (apie 500 Lt už draudimąšešiems mėnesiams). Kiek keistoka sistema, nes užpildžiau kelis anketos lapus, gavau savo prašymo numerį, o iš kortelės jie nuskaičiavo pinigus, tačiau jokio patvirtinimo taip ir neatsiuntė. Na, bet nuėjus į studijų skyrių paaiškėjo, kad viskas gerai ir gavau savo sveikatos draudimo kortelę bei visokių su tuo susijusių popierių.

Tęsiu biurokratinę mozaiką. Susimokėjęs už sveikatos draudimą pagaliau gali prašyti vizos. Artimiausia vieta, kur teikiamos konsulinės paslaugos yra Berlyne, tad ten tenka siųsti krūvą popierių, 40 lapų anketą, medicininės apžiūros rezultatus, brandos atestatą ir dar bala žino ką. Kadangi pirmą kartą susidūrus su šiais dalykais viskas atrodo (ir iš tiesų yra) beprotiškai painu, o be to, kai tvarkiausi šiuos dalykus buvau piečiausiame Ispanijos taške, t.y. Tarifos miestelyje, nusprendžiau geriau sumokėti 180 papildomų litų kelionių agentūrai Zip travel, kurie man padėjo susitvarkyti dokumentus. Blogiausia, kad nežinodamas visų smulkmenų, gali ką nors praleisti, neteisingai pažymėti arba ko nors nepridėti ir tada labai užsitęs vizos gavimas ir nusikels lėktuvo bilietų pirkimas, kurie per tą laiką, be abejo, tik dar labiau pabrangs. Esu dėkingas Justinai iš Zip travel už pagalbą ir patarimus, kurie padėjo galų gale gauti vizą, už kurią (su agentūros mokesčiu) teko pakloti 1600 LT. Ji tokia brangi, nes kaip aš sakau ji yra pakankamai „galinga”, t.y. ne tik suteikia teisę įvažiuoti į šalį neribojamą skaičių kartų, bet taip pat leidžia dirbti 20 valandų per savaitę mokslų metų ir visas 40 valandų atostogų metų. Taip pat, su ta pačia viza į šalį gali patekti būsimo studento globėjai (tėvai, šeimos nariai), sutuoktinis arba gyvenimo draugas/draugė, jei sugebate įrodyti, kad esate „rimtai susimetę”, nors nesate jo įtvirtinę santuokos įžadais. Beje, dar reikia praeiti medicininę apžiūrą, o Lietuvoje tik vieno vienintelio daktaro išvados yra pripažįstamos ambasados Berlyne, tad tenka atskaičiuoti dar 400 Lt. Nusiuntus visus popierius lieka laukti, ar ambasada sutinka išduoti vizą (ačiū Dievui, dažniausiai sutinka, jei popieriai teisingi) ir ji pradeda galioti iš karto nuo patvirtinimo, kas reiškia, kad tuomet belieka tik įsigyti bilietus , susikrauti lagaminus ir gali lėkti tiesiai į Australiją ir būti ten visą semestrą ir 30 dienų po jo pabaigos. Kaip pasirodė, ne taip jau paprasta patekti į šią puikią šalį, prieš tai reikia dar gerokai pasistengti. Dar kartą, veiksmų seka tokia: „CoE” gavimas, sveikatos draudimas, vizos paraiška (kartu su medicinine paraiška) ir bilietų pirkimas. Iš esmės, bilietus galima pirkti anksčiau, jei tik esi tikras dėl semestro pradžios ir ypač pabaigos datų, nors kelionių agentūra ir nepataria to daryti, nes egzistuoja šansas, kad ambasada vizos gali ir neišduoti.

Tiek apie formalumus, o džiugi šių poros dienų žinia ta, kad turėjau galimybę susipažinti su keliomis dešimtimis iš viso pasaulio atvykusių studentų. Tikrai nekasdien turi progą prie vieno stalo dalintis maistu su bičiuliais iš Bangladešo, Pakistano, Filipinų, Malaizijos, Singapūro, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių. Smagu bendrauti ir mokytis apie kitų žmonių kultūrą bei įpročius. Nors ir anaiptol ne visi įsivaizduoja kur maždaug ta Lietuva, bet pykti irgi negali - tai juk visiškai kitoje gaublio pusėje. Užtat turiu džiaugsmo jiems papasakoti apie savo šalį, apie savo kalbą, žmones, tradicijas ir taip įsijausti į savo, kaip Lietuvos ambasadoriaus rolę. Viliuosi, kad iki semestro galo, visi galės žemėlapyje tiksliai nurodyti, kur yra Lietuva ir pasakyti „Labas!”.

/.V./

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

Rodyk draugams

Morningtono pusiasalis

2011-02-15 parašė Vytautas Ulozas

Norėčiau pratęsti anksčiau pradėtą istoriją apie pasivažinėjimus po Melburno apylinkes - šį kartą pietinę jo pusę.

From Melbourne Surroundings, Australia

Pirmoji mano ir Zitos stotelė buvo užvažiavus į Karaliaus Artūro sosto kalną, nuo kurio atsiveria tikrai puikus vaizdas į Melburną bei visą Port Philip įlanką. Šlaitas kiek apaugęs medžiais, kurie užstoja tą gražų vaizdą, bet užėjus į šalią esantį restoraną matomumas idealus. Visai šalia yra įrengtas keltuvas, kokį labiau įprasta matyti slidinėjimo trasose ir mano tėveliui pasisekė, nes kai jis lankėsi šioje vietoje, turėjo galimybę jį išbandyti. Man pasisekė mažiau, nes ne taip seniai čia įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pora žmonių buvo sužeisti, todėl beveik metus keltuvas buvo uždarytas. Deja, bet atnaujinus jo darbą istorija pasikartojo, todėl šiuo metu keltuvas stovi vienišas ir tylus.

From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia

Toliau pasukome Morningtono pusiasalio viduriu. Pakeliui pamatėme automobilių muziejų, kurio aplankyti nepavyko, nes jis kasdien atidarytas būna tik vieną vasaros mėnesį (t.y. sausį), o kitu laiku reikia susitarti iš anksto. Nieko baisaus, nes oras buvo toks geras, kad norisi važiuoti tik prie vandens. Būtent tai mes ir padarėme. Užkandome Didžiojoje Britanijoje taip mėgstamų „Fish & Chips”, o aš pasinaudojau proga atsigaivinti jūroje. Labai nudžiugino pro šalį praplaukęs  būrelis delfinų. Krikšto mama vėliau sakė, kad ji vaikystėje su šeima dažnai atvažiuodavo būtent į šią vietą, tačiau delfinų niekados nebuvo čia mačiusi.

From Melbourne Surroundings, Australia

Po šios pertraukėlės pajudėjome pačio pusiasalio galiuko link, kuriame yra išlikę senų karinių bazių liekanų, tačiau į jas prašalaičiams patekti negalima. Nuvykome į vieną iš gausiausiai turistų lankomų vietų šiose apylinkėse, kad galėtume pamatyti garsųjį Londono tiltą. Prireikė daug tūkstančių metų kol erozijos proceso dėka susiformavo šis natūralus gamtos paminklas, labai primenantis tiltą. Gaila, tačiau 1990 metais dalis šio tilto įgriuvo ir taip įkalino 2 turistus, tuo metu buvusius ant tilto galo. Jiems teko luktelti, kol juos išgelbės malūnsparnis, tačiau laimei niekas nebuvo sužeistas. Nuo tos dienos ne tik kad tapo neįmanoma pėsčiomis pasiekti šios uolos galą, bet teko pakeisti ir šio paminklo pavadinimą. Kadangi šis gamtos kūrinys jau nebepriminė tilto, o tapo panašus į arką, jis sutartinai vadinamas Londono arka. Ši vieta yra labai mėgstama banglenčių sporto, kuris Australijoje labai populiarus, entuziastų. Žvelgiant nuo šlaito man pavyko suskaičiuoti 16 vandenyje mirkstančių ir bangų laukiančių sportininkų. Po šio pasižvalgimo pasukome atgal į Melburno pusę. Šį kartą išvengėme greitkelio ir iki pat namų grįžome pakrantės keliu.

Norėtum gauti naujus įrašus paštu, pamatei klaidą ar šiaip pasiilgai - vytautas.ulozas@gmail.com

Daugiau nuotraukų - http://picasaweb.google.lt/vytautas.ulozas

From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia
From Melbourne Surroundings, Australia

Rodyk draugams